Nematomi įpročiai

Image by Pexels from Pixabay

Retai, kada susimąstome, jog turime įpročių, kurių mes nebandėme ugdyti sąmoningai. Pvz., kurį batą pirmiau užsirišame arba kokia seka prieš miegą išjungiame šviesas namuose. Ne taip seniai pagavau save atliekant vieną veiksmą, kuris doesn't make sense at all. Prie lovos turiu nedidelę spintelę ant kurios pasidedu bet ką, ko man gali prireikt netyčiom. Dažniausiai akių lašai ir telefonas. Turiu ilgus plaukus ir kasdien rišu juos gumyte. Ir turiu įprotį dėti gumytę į spintelės stalčių, o ten yra mano kojinės. Ir dažniausiai gumytę ryte greitai randu, bet kartais ji kažkur pasislepia. Ir kažkurį vakarą atsigulu ir galvoju, nu tai kodėl aš jos nepalieku ANT spintelės. O todėl, kad gumytę reikia slėpti, jog jos nepavogtų katė.

Vakar buvo lygiai 5 mėnesiai, kaip mano katytė mirė. Ji su manimi pragyveno 13 metų. Kai ji mirė, skaudžiausia buvo atsikratyti per tiek metų išsiugdytus įpročius. Nustoti žiūrėti po kojom, kad ant jos neužlipčiau, nustoti darant pertrauką nuo darbo ir einant į virtuvę akimis ieškoti jos tikrinant, ką ji veikia, o gal kur miega labai gražiai ir eit ją paniurkyt.. pradėti užsidaryti tualeto duris, nes ji neateis ir jų nebeplėš, ir nebesiglaustys į mano blauzdas. Tai buvo taip fucking sunku. Net dabar ašaros kaupiasi. Bet rašau tai ne tam, kad va, kaip sugraudinčiau, o atkreipčiau dėmesį, kokie kartais įpročiai būna klastingi.. tu jų net nepastebi.. o galimai sukelia tam tikrus nepatogumus.

Aš ir toliau slepiu gumytę stalčiuje.