Arqus Libraries of the Future

Kažkieno prezentacijoje pamačiau šitą iliustraciją
ir pagalvojau, god, koks nuostabus būtų tapetas. 

Šiandien buvo pirmoji konferencijos diena. Žiūrėjau ją nuotoliu. Nors konferencija skirta profesionalams, nepasijaučiau, kad „o ne, turiu per mažai žinių, kad suprasčiau apie ką kalba“. Viskas buvo gana paprasta ir aišku. Iš esmės kalba buvo apie AI galimybes, jo panaudojimą ir etiką. Daugumos pranešėjų pasakojimai bent trečdaliu sutapo, nes visi diskleimerino, jog tai tik įrankis, atsakomybė lieka autoriui, arba kad dar negalime šimtu procentų pasitikėti AI. Buvo keletas įdomesnių linkų. Bet ko aš išmokau iš visos dienos konferencijos? Kaip moderuoti konferenciją nuotoliu. Tai buvo tiesiog wow. Tikrai dažnai prisijungiu paklausyt visokių seminarų ar paskaitų nuotoliu, jei tik turiu laiko, bet pirmą kartą buvo tiek dėmesio žmonėms, kurie jungėsi nuotoliu. Ir realiai tiek ne daug trūksta, kad šiaip konferencijos patirtis taptų wow patirtim.

Na, ir kas gi taip mane nustebino? Kaip gražiai visada chate buvo parašoma, kas ką pristato šiuo metu. Taip pat moderatorė užduodavo klausimus per tą patį chatą, tad irgi gali engeidžint. Ir kas buvo tiesiog tobula - nepaisant to, kad viskas puikiai girdėjosi, moderatorė visada parašydavo klausimą, kuris ateidavo iš auditorijos. Toli gražu ne visada auditorijos tam yra pritaikytos, jei vyksta pranešimai hibridiniu būdų (gyvai ir nuotoliu), tad suprast, ko buvo paklausta, buvo galima tik spėjant iš pranešėjo pateikiamo atsakymo. O va per šią konferenciją tuo buvo pasirūpinama moderatoriaus. Tiesiog pasaka. Suprantu, kad tai nėra daug ar kažkas wow. Bet patikėk, tai toks geras skillas, kurį būtinai taikysiu. O moralas paprastas - pastebėk mažus dalykus. Net jei kažkur atsidūrei visai dėl kitų priežasčių, nenurašyk smulkmenų, kartais jos gali suteikti tavo performansui stiprų pranašumą.

Nematomi įpročiai

Image by Pexels from Pixabay

Retai, kada susimąstome, jog turime įpročių, kurių mes nebandėme ugdyti sąmoningai. Pvz., kurį batą pirmiau užsirišame arba kokia seka prieš miegą išjungiame šviesas namuose. Ne taip seniai pagavau save atliekant vieną veiksmą, kuris doesn't make sense at all. Prie lovos turiu nedidelę spintelę ant kurios pasidedu bet ką, ko man gali prireikt netyčiom. Dažniausiai akių lašai ir telefonas. Turiu ilgus plaukus ir kasdien rišu juos gumyte. Ir turiu įprotį dėti gumytę į spintelės stalčių, o ten yra mano kojinės. Ir dažniausiai gumytę ryte greitai randu, bet kartais ji kažkur pasislepia. Ir kažkurį vakarą atsigulu ir galvoju, nu tai kodėl aš jos nepalieku ANT spintelės. O todėl, kad gumytę reikia slėpti, jog jos nepavogtų katė.

Vakar buvo lygiai 5 mėnesiai, kaip mano katytė mirė. Ji su manimi pragyveno 13 metų. Kai ji mirė, skaudžiausia buvo atsikratyti per tiek metų išsiugdytus įpročius. Nustoti žiūrėti po kojom, kad ant jos neužlipčiau, nustoti darant pertrauką nuo darbo ir einant į virtuvę akimis ieškoti jos tikrinant, ką ji veikia, o gal kur miega labai gražiai ir eit ją paniurkyt.. pradėti užsidaryti tualeto duris, nes ji neateis ir jų nebeplėš, ir nebesiglaustys į mano blauzdas. Tai buvo taip fucking sunku. Net dabar ašaros kaupiasi. Bet rašau tai ne tam, kad va, kaip sugraudinčiau, o atkreipčiau dėmesį, kokie kartais įpročiai būna klastingi.. tu jų net nepastebi.. o galimai sukelia tam tikrus nepatogumus.

Aš ir toliau slepiu gumytę stalčiuje.

Knyga: The 5 AM Club, Robin Sharma

Seniai neteko skaityti tokios nesąmonės. Net Coelho „Alchemikas“ nebuvo toks infantilus. Bet pati kalta. Pasimoviau ant knygos populiarumo nesivargindama pasitikrinti, kas ten yra. Taigi..jei tau patinka, kai tau aiškina dalykus kaip paskutiniam adaptui, pirmyn. Bet jei rimtai, jeez, net nežiūrėk į tos knygos pusę. Geriau pasiimk „Atominius įpročius“. Ten bent jau realūs patarimai ir strategijos, o ne atsiprašant - pezalai. Beje, aš nepeikiu knygos idėjos. Jos gana teisingos. Aš peikiu jų pateikimą. Ši knyga nu tooookia pervertinta. Ją šlovint gali tik tas, kas knygų apskritai neskaito. Na, ir kokios main idėjos?

• Kelkis penktą ryto, kad 20 min pasportuotum, 20 min pamedituotum/pamąstytum, 20 minučių padirbtum ties sritimi, kur nori patobulėti.
• Ja, 20 min atrodo ne daug, o kur dar transition tarp šių veiksmų.. bet nu vis tiek geriau nei nieko. Realiai čia labiau ugdaisi įproti to show up. O jau su laiku matysi, ko tau reikia, ir pritaikai pagal save.
• 90/90/1 metodas. 90 dienų darai vieną ir tą patį dalyką 90 minučių. Tarkim, mokaisi kalbos. Tai kasdien skiri tam pusantros valandos. Irgi neblogai, bet čia parekomenduočiau paskaityti „Ultralearning“.

Kažkada paklausiau savo BFF, ar verta skaityti knygą apie Sokrato filosofiją? Rūta sako, neverta, skaityk patį Sokratą. Tada aš tik pavarčiau akis. Ir va, turbūt beveik 10 metų later mane pagaliau pasiekė Rūtos išmintis - gana skaityti kažkieno citatas, skaityk šaltinius. Taip, šioje knygoje daug catchy citatų ir frazių, bet realiai čia tik bando sukurti tariamą knygos vertę. Neverta šios knygos skaityti dėl tų citatų.

Daugiau nieko gero apie šitą knygą pasakyti negaliu. Laiko gaišatis.

Kaip nueiti miegot laiku?

Image by Heino Schliep from Pixabay

Pirmiausia, reikia pašalinti visus trikdžius. Pvz., gali atsigulti į lovą laiku, bet ar tai reiškia, kad jau miegosi dabar? Greičiausiai dar paskrolinsi valandą kitą.. Nu dabar susimąstyk, ar tas turinys, kurį tu skrolini, vertas to? Ar bent atsimeni ką nors iš to, ką skrolinai? Vargu bau. Tai kam aukoti miegą? Taigi, einant miegot, palik telefoną nepasiekiamoje vietoje. Nes tu puikiai žinai, užmigsi vėlai. O atsibudus toliau skrolinsi. Tad tik dar daugiau laiko sugaiši beprasmiam turiniui.

Galbūt čia slypi ir gilesnės problemos. Galbūt tai yra laikas, kai gali pabūti su savimi, kai gali pasisemti bent kažkiek dopamino ir taip pabėgti nuo dienos rūpesčių. Bet nesąmoningas skrolinimas ne tik kad nepadeda išspręsti gyvenimiškųjų problemų, o tik dar labiau žlugdo, nes aukoji poilsį. O miegas aukojamas negali būt, jei nori funkcionuoti adekvačiai.

Jei labai sunku taip va paimt ir padėt telefoną prieš miegą, susikurk vakaro rutiną. T.y. nustok skrolinti dar anksčiau. Paskaityk knygą, nusiprausk, ir eik miegot. Nebūtina ten medituot ar dar ten kažką. Tiesiog išjunk notifications. Aš tai visada nakčiai išjungiu ne tik garsą, bet ir pajungiu netrukdymo režimą, kad telefonas net nešviestų, jei ten kas parašytų. Nes 99,99% atvejais ten nėra nieko tokio, kas nepalauktų rytojaus (ir jei jau visai nuoširdžiai, nieko tokio, jei 99,99% turinio manęs visai nepasiektų).

Prioritizuok savo laiką, gerbk save ir savo poilsį.

Knyga: Eat to Beat Depression and Anxiety, Drew Ramsey, MD

Šiandien baigiau skaityti šią knygą. Kadangi neturiu nei depresijos, nei esu kankinama nerimo, nepasakyčiau, kad esu šios knygos auditorija, tačiau vis tiek buvo įdomu sužinoti daugiau apie maistą ir mikroelementus. Ši knyga taip pat promoutina viduržemio mitybą, nes joje gausu ląstelienos, gerųjų riebalų ir liesų baltymų.

Knygoje taip pat paaiškinama, ką tiksliai mikroelementai daro mūsų smegenims. Taip pat nuostabu, kad ir nurodo ko ir kiek reikėtų daugiau ar mažiau vartoti. Pabaigoje pateikia receptus. Bet jei atvirai, tie receptai pasirodė man kiek per įmantrūs. Nors kiekvienam savo.

Atvirai pasakysiu, daug metų tvarkiausi savo mitybą ir pagaliau pasiekiau tą sweet spot. Iš esmės nieko ten mandro - kuo daugiau ląstelienos, kuo daugiau įvairovės ir kuo mažiau perdirbto maisto. Atsimenat, kai močiutė sakydavo, suvalgyk obuoliuką, vitaminai? Tai va, darykit, kaip močiutė sakė, nepirkit brangių knygų tam, kad perskaitytumėt tą pačią išmintį, kurią močiutės dalina už dyką. Na, ir ką gi aš pasižymėjau dėl savęs:

• Špinatai yra ultimate žolė. Jie turi vitamino B9, geležies, magnio ir kalio.
• Sėklos ir riešutai ypatingai turtingi įvairiausiomis medžiagomis, ir geriau vartoti po kažkiek kasdien.
• Vištos kepenėlės yra ne tik skanu, bet ir turi daug vitamino A ir B9.
• Reikia stengtis valgyti kuo didesnę daržovių 🌈 spalvų įvairovę.
• Jūros dumblius reikėtų valgyti kartą per savaitę.
• Ir apskritai fermentuoti maisto produktai (miso, rauginti kopūstai, kimči, jogurtai, kefyras ir t.t.) yra ultimate gerai sveikatai ir gut pets būklei. 
• Juodas šokoladas (ne mažiau kaip 70%) gerai po skiltelę (skiltelę, ne plytelę) per dieną.

Taip, maistas neišspręs visų problemų, bet tikrai gali jų sumažinti.

💥 Mėnesio iššūkiai 💥

Image by Sasin Tipchai from Pixabay

Labai mėgstu prisigalvoti visokių nesąmonių. Tai šį mėnesį sugalvojau išsikelti net 4 kasdienius iššūkius:

• Išspręsti vieną sudoku galvosūkį
• Journalinti
• Perskaityti po 50 lapų
• Bendrai neviršyti 100 eurų ribos ant maisto ir šiaip visokiems šūdniekiams

Kiekvieno naujo įpročio sėkmingas įvedimas prasideda pasirengimu. Manau, sudoku spręsiu bepusryčiaudama. Tad tiesiog numesiu žurnaliuką, pieštuką ir trintuką ant virtuvės stalo ir viskas vyks automatu.

Dėl journalinimo jau kitaip. Čia ne šiaip sau kažkoks tikslinis rašymas, čia yra tas morning pages (dumping). Kur tiesiog fiksuoji minčių srautą. Tai turi būti pirmas dalykas, kurį atlieki atsikėlęs (na, po tualeto). Pasibandžiau keletą rytų ir va pasirengiau taip pat. Numetu sąsiuvinį ant stalo su rašikliu, atsikeliu ir einu rašyt. Jei atvirai, visai patiko, nors tik porą rytų tai tedariau.

Su skaitymu... gal žinot tą hard 75 iššūkį? Ten vos 10 puslapių sako perskaityt. Nu koks čia iššūkis.. Tad tikiuosi perskaityti bent 4 knygas. Turiu per daug knygų, bet niekaip neperskaitau. Tad reikia taisyti padėtį. Tad skirsiu laiką skaitymui po pietų.

Na, o dėl išlaidų. Tip nr. 1: apsipirk iki lapkričio (😅), Tip nr. 2: Susiplanuot patiekalus į priekį, Tip nr. 3: Valgyk, ką turi. Tip nr. 4: norėk mažai, nes iš tikrųjų tau reikia dar mažiau nei manai.

Tai ką, sėkmės man.